aptarti

aptarti
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š 1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinaĩ adv.: Aptartinaĩ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts. | refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš. ║ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn). 3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš. 4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės apìtaria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč. 5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg. ║ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts. 6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant. \ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • aptarti — aptar̃ti vksm. Rei̇̃kalą išsamiai̇̃ aptar̃ti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptartis — aptartìs sf. (3b) 1. įtarimas, apkalba: Nelaimingas esu, kad cigonu užgimiau, turiu kentėti aptartį ir nekaltai! M.Valanč. 2. papildoma pastaba, paaiškinimas: Pataisos aptartis dokumente TTŽ. 3. (neol.) rš apibrėžimas, definicija …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptartis — aptarti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptaryti — NdŽ žr. aptarti: 1. Š Neturėdamas nieko gerai aptaryto prote, neturės nieko reiškiai išpasakyto kalboje A.Baran. 2. Būdvardžiai vieni aptaro kokybę daikto A.Baran. | lingv.: Neaptarytas taikas (bendratis) turi lankstamą galą ti A.Baran. 3. žr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patarimas — patarìmas sm. (2) → patarti. 1. Amb, LL23, BŽ432, NdŽ nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų J.Jabl. Klauso išmintingo patarìmo DŽ1. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttarti — anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts. tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipasakoti — apipãsakoti 1. tr., intr. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, papasakoti: Sesuo verkdama apipasakojo jam viską V.Kudir. Tu negirdėjai, ką jis Nariui padarė? Man vakar bobutė apipasakojo Žem. Sesuo apipasakojo brolienei, jog Zakaras tyčiomis girdo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplepėti — apiplepėti, apìplepa, ėjo 1. tr. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepėjot Kp. 2. tr. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa Kt. 3. refl. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepėjau, dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsprandyti — 1 apsprandyti tr. BŽ308 apsvarstyti, aptarti. sprandyti; apsprandyti; susprandyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”